- užkišti
- užkìšti, ùžkiša, -o (ùžkišė)
1. tr. užkimšti, užmurdyti ką kuo, kad nebūtų skylės: Užkišau aš skylę tvoros su žabais J. Čia vieną skylę ùžkišei, žiūrėk – kita jau atsirado Ut. Pavasarį kuosos buvo mūs kaminą užkišę Lš. Kaip ažukištos nosys, nieko neužuodžiu Pnm. Išsiduksos visa benzina, jei neužkiši Žmt. Kol krosnyje žarijos gerai neperdega, negalima juškos užkišti rš. | prk.: Jie manė mūsų galvomis užkišti patrankų gerkles rš. Negalėjai spėti užkišti vokiečių žandarams gerkles (priduoti kyšių, privaišinti) P.Cvir. Užkišau su klecku (užtroškinau) geriausią skarinę žąsį Šts. ^ Maišu skylės neužkiši Zp. | refl. tr., intr.: Ir kad nė girdėti negirdėtų, ant sienos nusisukęs, ausis užkišas P. Visa ausis [arpo] užsikišo Paį. Kad apsisukau su kuolu, net užsikišo durys (nuo bėgančių susigrūdimo duryse) Dkš. Gerklė užsikišė (užkimo) Ds.
2. tr. užsklęsti (duris, vartus): Kai pareisi namo, užkišk duris Jnk. Tai gal duris užkiša? Pc. Užkìšti vartus Š. | refl. intr., tr.: Žinoč – rasiu da neažsikìšusius, tai nubėgč Sdk. Nepavydna teip anksti ažsikìšt Sdk. Sugrįžęs namo, sunešė maišus į pirkią, užsikišo duris ir papylė auksą žemėj J.Balč.
3. tr. patenkinti: Su savo sūriais užkišiu Vilnių (užteks visam Vilniui) Rm. Ale tu, brace, ne bet kuo užkišamà (tau daug visko reik) Alk. ^ Su „ačiū“ neatliksi, su pyragu neužkiši PPr416.
4. tr. atlikti reikalą, padaryti ką: Nieko jau nebeužkišì su keliais desėtkais Užp. Ką tu su tais keliais rubliais užkiši? Jnšk. Ką gi užkiši su vienu kareiviu? Tršk. | refl.: Ka gaučio iš kur ben porą šimtinių, tam sykiuo šiaip teip užsikiščio Vvr.
5. tr. nutildyti, sulaikyti: O ką velnią padarysi, lytaus neužkiši! Žem. Jei lýs – lýs, neužkiši Lkv. Dėlto aš aną užkišáu, ir nutilo Šauk. Vos piningais beužkišo tą nusikaltimą Šts. Jau dabar ùžkišta (nieko nebegirdėti) Gs.
6. tr. už ko uždėti: Kaišteliu užkišk, kad ratas nenusmuktų Vl. | refl. tr.: Ne vienas jų eina užsikišęs raibą plunksną skrybėlėje Šlč.
7. tr. įdėti, įkišti: Eidamas gulti užkìšk galvijam dobilų Rk. Bėk, užkišk šakalį, greičiau ims virti Gs.
8. tr. įterpti: Kitą kalbą užkišai, o nepaklausei, ar sveika Šts. Kaip ta į trobą, tuomet kitą kalbą užkiša Žem. | refl.: Tai tamsta gali kalendorių rašyti, – užsikišo kitas Blv.
9. tr. prieš akis ką pastatyti: Atvedė tokia boba vaiką ir užkišė man panosė[je] (stovint eilėje) Jnšk. Tu vė savo pūkę (galvą) užkišai (užstojai šviesą) Gs. | refl.: Užsìkiša (užeina) mūsų žemė už anų žemės Šts.
10. tr. nematomai padėti, paslėpti: Nale (nu ale) kurgi anas būt rezgines ažkišęs? Sdk. Kur kirvį ažùkišei, kad niekur nerandu? Kp. Užkìšo, žinai, kur į kertę, tiek kame ir berasi Vvr. Vagys, pavogę svetimą daiktą, užkiša ir paslepa lig čėso kur norint, kad nėkas jų nepasergėtum P.
11. intr. truputį užvalgyti, užkąsti: Atlėkę į gryčią, biškį užkišė ir vėl išlėkė į kluoną kulti Jnšk. Užkiškit ir nebūsta girtas! Kkl.
12. tr. privalgydinti, prisotinti: Su tokiais nėkais ano neužkìši: anam reik gero katilo Lk. Tie ančiukai neužkišami: tuos sulesė ir vėl šauk kai padūkę Jrb.
13. tr. užsmeigti, pastatyti kaiščius, kad niekas nebeitų: Užkìšk kaiščius, ir nebevažiuos ta keliaviete Jnšk. Jau nuo Jurgio pievas užkišo, ir negalima ganyti Kb.
14. intr. duoti kyšį: Jei užkìši, tai dar gyvensi Nmn.
15. tr. užmauti ką ant ko: Slieką užkišti [ant vąšelio] N. Užkiša tą ant nendrės BPI391.
16. tr. pakišti po kuo: ^ Ger po kito stalu kojas užkišus sėdėt B.
17. tr., intr. vlg. prigauti: Ažukištos mergos man nereikia Ds.
◊ bùrną (dantìs) užkìšti priversti tylėti, nutildyti: Man dantų neužkiši LzP. Senis kiekvienoje kalboje savo priešui burną mokėdavo užkišti rš. Jis užkišo jam burną penkiais rubliais (davė penkis rublius, kad tylėtų) A1884,92.gerklė̃ užsìkiša pasisotina: Kai jau gerklė užsikiša, tai kitam duoda Ds.už júostos užkìšti (užsikìšti) nugalėti, priversti ką klausyti: Ko gera, ir vyrą už juostos užkiš rš. Ponai „liaudies draugai“ užsikiš už juostos visus liberalus rš.\ kišti; antkišti; apkišti; atkišti; įkišti; iškišti; nukišti; pakišti; parkišti; perkišti; prakišti; prikišti; sukišti; užkišti
Dictionary of the Lithuanian Language.